Ginčas civilinėje byloje dėl įmokų paskirstymo tvarkos.
Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, atsakovas yra Bendrijos narys. Po kurio laiko buvo nustatyta, kad skaitiklis, apskaitantis suvartoto vandens kiekį name, yra sugedęs. Plombuojant geriamojo vandens skaitiklį atsakovo bute nustatyta, kad jame esančio šalto vandens apskaitos skaitiklio rodmuo lyginants su kitai duomenimis, skiriasi.
Dėl suvartoto ir neapmokėto vandens skirtumo ieškovė pateikė atsakovui sąskaitą dėl susidariusios skolos. Nustatytu terminu atsakovui nesumokėjus skolos, ieškovė skaičiavo delspinigius. Po to, kai buvo nustatytas įsiskolinimas, atsakovas ieškovei sumokėjo skolą, tačiau ieškovė teigia, kad ji įmokas paskirstė vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, pirmiau padengdama delspinigius, o tik vėliau – skolą.
Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 24 punktas).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Pardavėjo veiksmai, išrašant PVM sąskaitas faktūras ir kiekvienoje nurodant, kad, neapmokėjus per nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai, laikytini reikalavimu mokėti delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).
Nagrinėjamu atveju aktuali 6.54 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri įtvirtina, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka – kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje.
Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos. Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
Civilinė byla Nr. 3K-3-193-378/2017