Kasacinėje byloje sprendžiama dėl faktoringo santykiuose dalyvaujančių kliento ir pagrindinio skolininko atsakomybės finansuotojui pobūdžio, faktoringo sutartyje nustatytų palūkanų skaičiavimo laikotarpio bei paskirties.
Ieškovė ir atsakovė 2011 m. birželio 1 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. 120-015-08/11 (toliau – Faktoringo sutartis), kurios pagrindu atsakovė perleisdavo ieškovei reikalavimus į skolininkės trečiojo asmens UAB „Milda“ (šiuo metu restruktūrizuojama) piniginius įsipareigojimus pagal pateikiamas PVM sąskaitas faktūras mainais už ieškovės atsakovei sumokamą faktoringo išmoką.
Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2011 m. birželio 1 d. sudarė sutartį dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui (toliau – Sutartis dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui). Šia Sutartimi tuo metu dar nerestruktūrizuojama UAB „Milda“ įsipareigojo apmokėti ieškovei sumas, nurodytas sąskaitose faktūrose dėl atsakovės perduotų UAB „Milda“ prekių, ne vėliau kaip per 60 dienų, jeigu atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose yra žyma dėl reikalavimo teisių į mokėjimus perleidimo ieškovei arba jeigu ieškovė ar atsakovė informuoja trečiąjį asmenį, kad reikalavimas pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą prievolę yra perleistas ieškovei.
CK 6.903 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. CK 6.906 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu finansuotojas pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas jo neįvykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas neatsako už tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje AB SEB bankas v. BUAB ,,Auto1“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-118-219/2015).
Šalių santykius reguliuojančiose CK nuostatose dėl faktoringo sutarties imperatyviai nenustatyta kliento ir trečiojo asmens solidarioji atsakomybė finansuotojui už prievolių įvykdymą (CK 6.906 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovės ir trečiojo asmens atsakomybės ieškovei pobūdis turi būti nustatomas, aiškinant Faktoringo sutartį bei Sutartį dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodė, kad Faktoringo sutarties 6.1.2 punkte įtvirtinta sąlyga (klientė (atsakovė) įsipareigojo atsakyti bankui už skolininkės prievolių pagal perleistą reikalavimą įvykdymą) šalys susitarė dėl priešingos, nei nustatyta CK 6.906 straipsnio 3 dalyje, taisyklės taikymo, taip sumažindamos finansuotojos prisiimamos rizikos apimtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčo Faktoringo sutartyje nenurodžius, jog klientė (atsakovė) atsako solidariai su trečiuoju asmeniu už skolininkės (trečiojo asmens) prievolių pagal perleistą reikalavimą įvykdymą, atsakovės UAB „Prie Luksto“ kilusi pagal Faktoringo sutarties 6.1.2 punktą pareiga atsakyti už sąskaitų faktūrų sumokėjimą yra subsidiarioji: ieškovė gali reikalauti iš atsakovės apmokėti dalį likusios skolos, tik įrodžiusi trečiojo asmens nemokumą.
Civilinė byla Nr. 3K-3-165-313/2016
(8-676) 10660