Draudimo išmoka

Kasacinė byla dėl draudimo išmokos priteisimo.

Atsakovas E. B. 2012 m. liepos 31 d. Kaune, Vaidoto ir Tilto g. sankryžoje, vairuodamas be techninės apžiūros jam priklausančią transporto priemonę (sunkvežimį) VOLVO FL10, apdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „BTA Insurance Company“ SE, be leidimo ir palydos veždamas negabaritinį krovinį, nutraukė troleibusų linijos laidus ir sužalojo pėsčiąjį. Ieškovas (draudikas), atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, apskaičiavo, kad žala sudaro 10 230,32 Lt, ir išmokėjo draudimo išmoką sugadinto turto savininkui (trečiajam asmeniui AB „Autrolis“). Ieškovas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į atsakovą, tačiau šiam atsisakius žalą atlyginti, padavė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 230,32 Lt draudimo išmokos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis nurodė, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad jo sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, o automobilio aukštis viršijo įstatymų leidžiamą aukštį, ieškovo nuomone, atsakovas yra atsakingas dėl padarytos žalos.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju esminis bylos klausimas yra tas, ar vairavimas transporto priemonę neturint galiojančios privalomos techninės apžiūros patenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtą situaciją, kai žala padaroma  „neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę“.

Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros, galbūt pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto nuostatas ir jam galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnis), tačiau ši aplinkybė per se nėra pakankama taikyti civilinę atsakomybę. Nors vienu veiksmu gali būti padaroma žalos skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė, todėl tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas, o asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, tačiau faktas, kad asmuo pažeidė vienos teisės šakos normas, savaime nesuponuoja išvados, jog yra pažeistos kitos teisės šalos normos.

Civilinė atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas taikoma tais atvejais, kai transporto priemonę vairavęs subjektas padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 punkte nustatyta, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinant jas pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui. Šioje normoje objekto (transporto priemonės) ypatumai nėra įvardijami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji taisyklė, įtvirtinta CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad subrogacija netaikoma, inter alia,  civilinės atsakomybės draudimo atvejais. Pagal CK 1.1018 straipsnio nuostatas, ši taisyklė taikoma įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Taigi,  TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo, yra išimtys iš bendrosios taisyklės, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis CK 6.105 straipsnio atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra pagrindo specialiųjų teisės normų taikyti pagal analogiją arba aiškinti plečiamai. Aiškinant specialiąją teisės normą, prioritetas teiktinas pažodiniam teisės aiškinimo metodui, t. y. specialiųjų teisės normų aiškinimo rezultatas turėtų būti adekvatus jų žodinei reikšmei. Taigi prioritetas tokiais atvejais turi būti suteikiamas specialiosios teisės normos teksto pažodinei reikšmei. Atitinkamai tokia norma neturi būti taikoma santykiams, kurių teisės normos tekstas neapima. Taigi, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtintos išimtys iš bendrosios taisyklės, plečiamasis jų aiškinimas yra netaikomas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos apima ne tik subjekto (transporto priemonės valdytojo), bet ir objekto (transporto priemonės) savybes.

Atsakovas buvo transporto priemonės savininkas – turėjo teisėtą pagrindą vairuoti transporto priemonę, taip pat turėjo teisę vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę – buvo išlaikęs egzaminą ir turėjo vairuotojo pažymėjimą, liudijantį apie jo teisę vairuoti eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, todėl nagrinėjamu atveju susiklostę teisiniai santykiai nepatenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio   1 dalies 3 punkto reguliavimo sritį.

Civilinė byla Nr. 3K-3-82-916/2015 (S)

Kontaktai

(8-676) 10660
Scroll to Top
Konsultacija