Darbo sutartis

Byloje sprendžiami klausimai dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygų.

Civilinėje byloje, be kita ko, kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo.

Ieškovas R. V. prašė teismo pripažinti 2011 m. liepos 29 d. su atsakovu restruktūrizuojama UAB „ Statva“ sudarytą darbo sutartį Nr. 2848 neterminuota, 2012 m. lapkričio 22 d. atleidimą iš darbo UAB „ Statva“ neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2298,30 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigius už pradelstą atsiskaityti laiką. Nustačius, kad atleidimas teisėtas, ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį, delspinigius bei 5 proc. palūkanų.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „ Statva“ direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui, tačiau faktiškai darbo sutartis buvo (tapo) neterminuota, nes darbas buvo nuolatinio pobūdžio, jis dirbo ne trijuose, o visuose atsakovo vykdomų statybų objektuose ir ne tik tuos darbus, kurie buvo nurodyti sutartyje, bet ir kitus pavestus darbus (dirbo autošaltkalviu, remontavo automobilius, vežiodavo darbuotojus, krovinius). Kadangi darbo sutartis tapo neterminuota, tai jis negalėjo būti atleistas iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui. Atsakovui atleidus ieškovą, jo dirbto darbo poreikis liko, atlikti darbo funkcijas buvo priimtas kitas darbuotojas.

Sudarant darbo sutartį turi būti sulygta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų), o sudarant terminuotą darbo sutartį inter alia – ir dėl jos termino ( DK 95 straipsnio 1–3 dalys). Kadangi sudarant terminuotą darbo sutartį terminas yra būtinoji sutarties sąlyga, tai, sutarties šalims nesulygus dėl jos termino ir nesant jo nustatyto imperatyviosiomis teisės normomis, laikytina, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-329/2014).

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams, atitinkamai darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo ( DK 109 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio 1 dalis).

Įprastomis darbo sutartimis laikomos neterminuotos, neapibrėžtam laikui sudaromos darbo sutartys ( DK 108 straipsnio 2 dalis). Įstatymai draudžia pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankias darbo sąlygas, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybes negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis ( DK 109 straipsnio 5 dalis). Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys ( DK 109 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nepaisant nurodytose normose įtvirtintos dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis asmenų apsaugos, darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginti su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį (pavyzdžiui, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją, neįspėjęs apie atleidimą iš darbo ir nemokėdamas jam išeitinės išmokos ( DK 126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais ( DK 129 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009).

Vis dėlto sudaryti terminuotą darbo sutartį paprastai yra naudingiau darbdaviui, darbuotojo teisės ir interesai, esant terminuotai darbo sutarčiai, tampa labiau pažeidžiami (jiems mažiau garantuojamas darbo santykių bei jų pagrindu gaunamų pajamų pastovumas, išlieka neapibrėžtumas dėl galimo darbo santykių tęstinumo šioje darbovietėje bei rūpestis dėl naujos darbo vietos paieškos). Taigi, kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, neterminuotos darbo sutartys labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą, taip pat geriau užtikrina ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009).

Terminuotos darbo sutarties sudarymas, kai tam nėra teisinio pagrindo, pažeidžia darbuotojo teises. Todėl nustačius, kad terminuota darbo sutartis sudaryta pažeidžiant darbo įstatymus, darbuotojo teisės turi būti ginamos. Kilus ginčui dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. ir kt. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-568/2005; 2006 sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009).      

Civilinė byla Nr. 3K-3-572/2014