Civilinė byla dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje kilę darbdavio pareigos įrodyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą – darbuotojo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo klausimai.
Ieškovas O. K. prašė teismo pripažinti, kad 2009 m. balandžio 24 d. iš darbo UAB „Eksparas“ atleistas be teisėto pagrindo, panaikinti atsakovo UAB „Eksparas“ 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu, panaikinti atsakovo 2009 m. balandžio 8 d. įsakymą išskaičiuoti iš ieškovo 1037,70 Lt ir įpareigoti atsakovą grąžinti šią sumą ieškovui, nustatyti, kad ieškovas negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovas gali sudaryti ieškovui nepalankias sąlygas dirbti, priteisti ieškovui iš atsakovo 11 510,00 Lt išeitinę išmoką ir po 2302 Lt, išskaičiavus mokesčius, nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už priverstinės pravaikštos laiką, 41,37 Lt delspinigių, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 174,99 patirtų išlaidų.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas iš darbo UAB ,,Eksparas“ atleistas 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu pagal DK 136 straipsnio 3 dalį nuo 2009 m. balandžio 24 d. už jo padarytą darbo pareigų pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, t. y. nenurodant faktinio šios nuobaudos skyrimo pagrindo. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje atsakovas UAB ,,Eksparas“ nurodė du ieškovo padarytus pažeidimus, būtent: 1) ieškovas naudojosi UAB ,,Kabrioletas“ taksi paslaugomis atsakovo sąskaita, tačiau negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais, kam konkrečiai buvo skirtos šios lėšos; 2) ieškovas atsakovo sąskaita pirko kurą, kurio panaudojimo įmonės tikslais negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog UAB ,,Kabrioletas“ paslaugas visais atvejais užsakė ieškovas ar jo vadovaujamas padalinys, kad paslaugos realiai nebuvo suteiktos ir jos nebuvo reikalingos bendrovės veiklos įgyvendinimui, kad paslaugos buvo užsakomos ir apmokamos neteisėtai (nesant bendrovės vadovų sutikimo, be jų žinios), taip pat kad ieškovas padarė kitą darbo pareigų pažeidimą – nepateikė ataskaitos už 2009 m. sausio mėnesį ir kad yra atsakingas už 2009 m. vasario mėnesį panaudoto kuro ataskaitos nepateikimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas kaip darbdavys neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų, t. y. vienos iš drausminės atsakomybės sąlygų, būtinų atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančių įrodymų visuma byloje nustatyta, jog atsakovas naudojosi UAB ,,Kabrioletas“ paslaugomis, sudarinėjo sutartis su šia bendrove, mokėjo už suteiktas paslaugas. Atsakovas, kuriam nustatyta pareiga įrodyti darbuotojo padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, šį atleidus DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti sutartiniai santykiai su UAB ,,Kabrioletas“ susiklostė be atsakovo žinios, t. y. kad ieškovas savavališkai be sutarčių sudarymo metu buvusio įmonės vadovo žinios sudarė su UAB ,,Kabrioletas“ sutartį, atsakovo lėšomis atsiskaitydavo su UAB ,,Kabrioletas“ už paslaugas, kurios nebuvo suteikiamos. Byloje taip pat neįrodytas ir 1039,70 Lt už ieškovo sunaudotą kurą žalos atsakovui padarymo faktas. Byloje nustatyta, kad darbdavys nebuvo reglamentavęs tvarkos dėl darbuotojų kuro ataskaitų registravimo, todėl prisiėmė žalos įrodinėjimo riziką tokiu atveju, kai darbuotojas neatsiskaito už sunaudotą kurą (CPK 178 straipsnis). Dėl kasaciniame skunde akcentuojamų nepagrįstai pripažintų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis garso įrašų teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G. ir kt. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-412/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad byloje pateikti garso įrašai negali būti įrodinėjimo priemonės, nes atsakovas neneigė pokalbių su ieškovu fakto, teismo posėdyje turėjo galimybę teikti dėl jų paaiškinimus, pokalbių metu atsakovo atstovai nebuvo provokuojami pateikti ieškovui naudingus atsakymus (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Dėl prie kasacinio skundo pateiktų naujų įrodymų – ieškovo pasirašytų PVM sąskaitų–faktūrų vertinimo teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų, ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl kitokio konkrečių byloje esančių duomenų vertinimo neduoda pagrindo paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl ieškovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtumo. Atsakovas neįrodė ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fakto, todėl kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini.
Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2011