Civilinėje byla dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad laikraštyje buvo atspausdintas straipsnis, kuriame apie ieškovą buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys ir jo dalykinę reputaciją žeminantys duomenys.
Ieškovo teigimu, paskleisti duomenys apie jį yra ne nuomonė, o žinia. Straipsnyje ieškovo veikla įvardinta kaip pažeidžianti įstatymų reikalavimus ir neteisėtą teisės aktų laikymosi požiūriu. Ši informacija pakenkė jo įmonės dalykinei reputacijai. Paskelbus straipsnį jis sulaukė daugelio gyventojų pretenzijų. Tai labai pakenkė jo dalykinei reputacijai, nes daugumos vartotojų akyse įmonė buvo apibūdinta kaip nusikalstama veikla užsiimantis subjektas.
Atsakovas duomenis paskleidė sąmoningai siekdamas vienpusiškos informacijos pateikimo, nors turėjo visas galimybes patikrinti, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę. Tai leidžia teigti, kad neturtinę žalą atsakovas padarė tyčia. Tokiomis aplinkybėmis ieškovui padaryta neturtinė žala.
Asmens garbės ir orumo gynimas
CK 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal CK 2.24 straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt.
Ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Turi būti nustatyta, kokie teiginiai, ieškovo požiūriu, pažeidžia jo reputaciją. Jeigu publikacijoje ar ginčą sukėlusioje jos ištraukoje teiginių yra daug, tai turi būti nustatyta, kuri būtent nuostata kelia ginčą. Reikia įvertinti, ar tai žinia, informacija, ar tai nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Tokios nuostatos teismų praktikoje yra žinomos, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“. Jeigu publikacijoje, kurios tikslas yra kelti paslaugų teikimo gyventojams klausimą, yra išdėstyti teiginiai, kad ši publikacija gali tapti postūmiu tyrimui, kurį turėtų atlikti įgaliotos institucijos, tai atskiruose sakiniuose parašyti teiginiai ar tvirtinimai nevertinami kaip žinios. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, atribodami žinią nuo nuomonės, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir dėl to nepagrįstai taikė CK 2.24 straipsnį. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Saviraiškos laisvė nėra absoliuti
Viešos informacijos rengėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama įstatymu svarbiausiems visuomenės gėriams ginti ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina demokratinėje visuomenėje (Konstitucijos 25 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis). Pagal Visuomenės informavimo įstatymą nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenukrypstant nuo informacijos ir neiškreipiant faktų bei duomenų. Ji grindžiama faktais ir pagrįstais argumentais. Kritika yra asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnį, viešos informacijos rengėjai ar skleidėjai atsako už Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešos informacijos rengimą, pažeidimus. Iš to išplaukia, kad už netinkamą nuomonės ar kritikos reiškimą turi būti taikoma teisinė atsakomybė.
Taikydamas nurodytus teisinės gynybos būdus, teismas turi svarstyti, ar nėra aplinkybių, kurios pašalina galimybę pritaikyti tam tikrus asmens teisių gynimo būdus. Pavyzdžiui, nuomonei taikomi objektyvumo ir pagrįstumo kriterijai, bet nereikalaujama tiesos ir tikslumo. Tikrovę atitinkantys duomenys, kuriais grindžiama nuomonė, negali būti paneigiami (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis). Dėl nuomonės subjektyvaus pobūdžio yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489 B. K. v. laikraščio ,,Lietuvos Jeruzalė” redakcija.
Civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija sumenkinta. Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; kad jie susiję su ieškovu, o asmuo, juos paskleidęs, yra kaltas dėl jų skleidimo. Ar jam taikytina teisinė atsakomybė, turi būti sprendžiama pagal tai, ar asmuo, skleisdamas įsitikinimus, buvo sąžiningas – reiškė nuomonę, kurią susidarė pagrįstai ir iš esmės neiškraipydamas jam prieinamos informacijos, paisė kitų asmenų teisių. Turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu – turi būti taikomos tokios gynimo priemonės, kurios yra įmanomos pagal įstatymą ir tiek, kiek jų pakanka asmens pažeistai teisei apginti. Pavyzdžiui, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį viešos informacijos rengėjas gali būti atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu informacija paskleidžiama kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (7 p.). Jeigu nuomonė, komentaras ar vertinimas skleidžiami nesąžiningai, nepagrįstai, neobjektyviai, tai teismas gali svarstyti dėl galimybės atlyginti žalą, jeigu konkrečiu atveju tai būtina asmens pažeistai teisei pakankamai apginti. Be to, pagal šią nuostatą gali būti atleidžiama nuo žalos atlyginimo, bet ne nuo kitų teisinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų ar atsakomybės rūšių. Gali būti pripažintas neteisėtu asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančių įsitikinimų (nuomonės reiškimo, kritikavimo ar kitokia forma) paskleidimas konkrečiuose teiginiuose, remiantis visomis bylos aplinkybėmis.
Civilinė byla Nr.3K-3-667/2006