Civilinė byla dėl civilinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos institutų santykio.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė solidariai iš atsakovų, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno vandenys“, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes po mieste vykusios stiprios liūties buvo užtvindytas ieškovų butas. Taigi ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti žalos, įvertintos nuostolių dydžiu, atlyginimo, t. y. prašo atsakovėms taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnis).
Ieškovai byloje įrodinėjo, kad butui buvo padaryta žala dėl atsakovių nerūpestingų veiksmų (neveikimo): atsakovės miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimu, o atsakovės UAB „Kauno vandenys“ – netinkamai jai priskirtų funkcijų įgyvendinimu (nebuvo užtikrinta, kad paviršiniai nuotekų tinklai surinktų perteklinį vandens kiekį, t. y. nebuvo suorganizuota tinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema).
Atsakovės, nesutikdamos su ieškovų reikalavimais, argumentavo, kad nagrinėjamu atveju įvykusi itin stipri liūtis (potvynis) turėtų būti laikoma stichiniu (pavojingu) meteorologiniu reiškiniu, kuris priskirtinas nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) kategorijai, o tai yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės.
Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos
Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 21 punktas; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 38 punktas).
Vertinant civilinės atsakomybės ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutų santykį, pažymėtina, kad, sistemiškai aiškinant CK 6.253 ir CK 6.245–6.249 straipsnius, darytina išvada, jog pirmiausiai turi būti nustatomos atsakovių visos civilinės, šiuo atveju deliktinės, atsakomybės sąlygos ir tik tada vertinamas atleidimo nuo jos pagrindo buvimas. Šalies atleidimas už žalos padarymą reiškia, kad toks žalos padarymas esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams yra pateisinamas ir negali sukelti deliktinės atsakomybės taikymo padarinių – pareigos atlyginti padarytą žalą. Tačiau jeigu byloje nėra nustatomos visos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, tokiu atveju nelieka pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nebeaktualus tampa atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas negali būti taikomas pirmiau už civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, nes taip būtų paneigtas šios normos tikslas nustatyti bendras civilinės atsakomybės taikymo išimtis, pagrindus, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.
Nenugalima jėga
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškovai, prašydami taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigą įrodyti atsakovių veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietus negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (lot. per se), nes jo faktą galima numatyti ir tam pasiruošti. Išskirtinė momentinė liūtis šiuo atveju buvo priežastis, dėl kurios paviršiniai nuotekų tinklai nebepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio ir buvo užlietas ieškovų butas. Ieškovų nurodomi neteisėti veiksmai, netinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema, netinkamas paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas buvo nulemti ne atsakovių veiksmų ar neveikimo, bet buvo nenugalimos jėgos padarinys.
Nenugalimos jėgos faktas visų pirma reikšmingas nustatant atsakovių neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju staigi momentinė liūtis yra pagrįstai pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri šiame ginče turėtų būti laikoma ne civilinę atsakomybę šalinančiu pagrindu, bet aplinkybe, suponuojančia išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės prievolė siejama su neteisėtu asmens elgesiu, todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, už ieškovų žalą atsakovių atsakomybė šiuo atveju nekyla.
Civilinė byla Nr. e3K-3-40-611/2023