Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Civilinėje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu, vadovaudamasi CK 6.246–6.249, 6.263, 6.279 straipsnių nuostatomis, prašė taikyti atsakovams solidariąją deliktinę civilinę atsakomybę dėl įmonė „A“ akcijų nuvertėjimo ir priteisti ieškovei nuostolių atlyginimą. Ieškinį grindė teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose įmonė „A“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuotomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad buvęs ieškovės sutuoktinis atsakovas kartu su kitais atsakovais perkėlė įmonės „A“ veiklą į naujai įsteigtą įmonę „B“ ir taip sumažino santuokoje įgyto turto (akcijų) vertę.
CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).
Taigi, aptarta CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Pritardama kasacinio skundo argumentui, teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).