Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė

Civilinė byla dėl bendrovės vadovo atsakomybės rūšies ir sąlygų.

VMI pranešime įmonei konstatavo, kad sudarytas sandoris turėjo būti apmokestintas ir nustatė bendrovei terminą pranešime nurodytiems trūkumams pašalinti. VMI patikrinimo akte nurodė, kad buhalterinė apskaita bendrovėje tvarkoma pažeidžiant įstatymo nuostatas, bendrovė nepašalino nustatytų trūkumų, todėl buvo apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda.

Ieškovas nurodė, kad žala dėl paskirtos baudos ir delspinigių atsirado dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, t. y. teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir VMI sprendimų nevykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013), didelis atsakovo neatsargumas arba tyčia taip pat turi būti nustatyti sprendžiant dėl vadovo veiksmų teisėtumo taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė kildinama ne iš fiduciarinių pareigų pažeidimo ar netinkamo verslo sprendimo priėmimo, o dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymo.

ABĮ 37 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Šio straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 11 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.

Teismas nuroė, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, pažeidė MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaraciją, todėl pagrįstai konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Minėta, kad nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi bendrovės vadovas.

Civilinė byla Nr. e3K-3-180-378/2017

(8-676) 10660

Advokato kontora