Civilinė byla dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis ir išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę.
Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendraturčių teises ir pareigas išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę.
Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Šis sklypas yra teritorijoje, kurioje esančių žemės sklypų dalis savininkų įsteigė asociaciją. Bendraturčių poreikiams tenkinti buvo nustatytas metinis mokestis. Nors atsakovas nėra šios asociacijos narys, tačiau renkamos lėšos naudojamos ieškovės administruojamai teritorijai tvarkyti, joje esančiai infrastruktūrai remontuoti ir prižiūrėti, bendriems šios teritorijos žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti, todėl visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra asociacijos nariai, turi pareigą prisidėti prie šių išlaidų kompensavimo. Daugumos sklypų savininkų priimti sprendimai dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros, naudojimo yra būtini ir privalomi visiems bendraturčiams. Atsakovas bendraturčių nustatyto mokesčio nemoka.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šioje nuostatoje įtvirtinta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė bendro objekto valdymo, naudojimo, disponavimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pareiga išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas priskirta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto savininkui, bendrosios nuosavybės teisės dalyviui.
Kadangi pareiga išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas įstatymo priskirta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto savininkui, o nagrinėjamos bylos atveju šalys nevaldo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, CK 4.76 straipsnio nuostatos sprendžiant jų ginčą netaikytinos.
Sodininkų bendrijų įstatymo paskirtis įtvirtinta 1 straipsnyje – įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus – sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Šiame įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas – per sodininkų bendrijas (3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis); nustatyta, kad asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra bendrijos nariai, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (22 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo leidėjas į Sodininkų bendrijų įstatymo taikymo apimtį patenkančius santykius sureguliavo imperatyviomis nuostatomis. Tačiau šios bylos šalių teisiniai santykiai nepatenka į aptariamo specialiojo – Sodininkų bendrijų – įstatymo reguliavimo sritį. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra ne sodininkų bendrijoje. Be to, tokiems kaip šios bylos šalių teisiniams santykiams netaikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijos teises priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, pareigas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-421/2016 18, 21, 23, 24 punktus)
Civilinė byla Nr. e3K-3-153-684/2017