Bendroji dalinė nuosavybė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pagal jungtinės veiklos sutartį.

Ieškovai G. V. ir F. Š. prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe atsakovų R. R. ir V. R. turtą: pastatą – pieno surinkimo punktą, ir 0,0292 ha ploto žemės sklypą, esantį Radviliškio r., duomenys neskelbtini; 0,1141 ha ploto žemės sklypą, esantį Radviliškio r., duomenys neskelbtini, ir šiame žemės sklype esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą; 0,1100 ha ploto žemės sklypus, esančius Radviliškio r., duomenys neskelbtini, 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Eimis“ paprastųjų vardinių akcijų. Ieškovas G. V. papildomai prašė priteisti iš atsakovo R. R. 24 328,08 Eur skolą, 14 481 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovas G. V. nurodė, kad pagal notaro patvirtintą 1999 m. spalio 11 d. sutartį  paskolino atsakovui R. R. iki 1999 m. spalio 30 d. 84 000 Lt (24 328,08 Eur), tačiau atsakovas nuo 2002 m. iki 2013 m. grynaisiais ir vienu bankiniu pavedimu grąžino tik 2143,19 Eur paskolos dalį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai kasatoriaus nurodomu laiku gyveno kartu, susilaukė vaiko, abu užsiėmė tuo pačiu verslu ir dirbo atsakovės įmonėje. Byloje, be kita ko, yra duomenų (ikiteisminio tyrimo medžiaga), kad atsakovas aktyviai dalyvavo atsakovės vardu statomo namo priežiūroje, namą pripažino savo nuosavybe. Tai sudaro prielaidas svarstyti, ar atsakovai nesukūrė bendro turto, ir įpareigoja teismus nuosekliai aiškinti, vertinti ir nustatyti visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir vėliau pagal nustatytas aplinkybes daryti išvadas bei spręsti dėl sukurto bendro turto.

Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra reguliuojami (CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis), tačiau tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimus teismas turi nustatyti, ar asmenys kartu vedė bendrą gyvenimą ir ar jie turėjo tikslų kartu sukurti bendrą turtą. 

Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Civilinė byla Nr. e3K-3-467-219/2016

Kontaktai

(8-676) 10660