Byloje kilęs ginčas dėl netiesioginio ieškinio, pareikšto gyvenamojo namo statybos bendrijos valdymo organo nariams dėl jų pareigų netinkamo vykdymo, tenkinimo sąlygų.
Ieškovė G. M. netiesioginiu ieškiniu atsakovams gyvenamojo namo statybos savininkų bendrijos valdymo organo nariams prašė solidariai priteisti iš atsakovų, sudariusių kolegialų Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 (toliau – ir GNSB Nr. 385, bendrija) valdymo organą – visuotinį narių susirinkimą, 233 367,97 Lt (67 666,23 Eur) įsiskolinimo trečiajam asmeniui GNSB Nr. 385.
Skola susidarė GNSB Nr. 385 neatsiskaičius už ieškovės parduotą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, nuomą ir įrengtą artezinį šulinį. Ieškovė pažymėjo, kad GNSB Nr. 385 yra nemoki, o savo prievolių ieškovei neįvykdė, kadangi atsakovai, kaip visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyviai, nesprendė bendrijos lėšų trūkumo klausimo. Be to, GNSB Nr. 385 neatsiskaitymą su ieškove lėmė ir aplinkybės, kad kiekvienas bendrijos narys siekė mažinti savo asmenines prievoles bendrijai, nesiedamas įmokų su pačios bendrijos prievolėmis; GNSB Nr. 385 nariai elgėsi nesąžiningai ir siekė neteisėtomis priemonėmis (neįvykdžius visų bendrijos prievolių) apsirūpinti butais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. V. v. V. J., Ž. V., bylos Nr. 3K-3-318/2014, išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Armila“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G., bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).
Ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovams kaip bendrijos nariams (juridinio asmens dalyviams) dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad bendrija neįgyvendina reikalavimo teisės į atsakovus. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. UAB „Statybų kryptis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2014).
Juridinio asmens dalyvis yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Vadovas privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (dalyvių, darbuotojų, o kylant nemokumo pavojui, – ir kreditorių) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. UAB „Statybų kryptis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2014). Atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose nustatant juridinio asmens dalyvio atsakomybę, įvertintina, ar veiksmus, iš kurių kildinama civilinė atsakomybė, atliko (ar turėjo atlikti) tam tikras valdymo organas ar dalyvis pagal jiems įstatymų, juridinio asmens įstatų, pareiginių instrukcijų, kitų norminių ir individualių teisės aktų priskirtas funkcijas. Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintų gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 27 punktu nustatyta, kad visuotinį bendrijos narių susirinkimą bendrijos pirmininkas kviečia ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis susirinkimas kviečiamas revizijos komisijos (revizoriaus) arba trečdalio bendrijos narių reikalavimu. Neeilinį susirinkimą bendrijos pirmininkas gali sukviesti ir savo iniciatyva. Nors visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal pavyzdinių įstatų 21.1 punktą yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, jo vaidmuo bendrijos valdyme yra strateginio pobūdžio. Bendrijos pirmininko, buhalterio, kaip vykdomojo organo, funkcijos nukreiptos į kasdienį, tam laikotarpiui aktualių konkrečių uždavinių bendrijos veikloje išsprendimą, nes šie asmenys tiesiogiai valdo susidariusią padėtį bendrijoje, jų žinioje yra finansiniai ir statybos techniniai dokumentai, suteikiantys galimybes operatyviai reaguoti į susidariusią padėtį, siūlyti racionalius sprendimus ir esant būtinumui šaukti neeilinius visuotinius bendrijos narių susirinkimus, siekiant nedelsiant spręsti iškilusias finansavimo problemas.
Civilinė byla Nr. 3K-3-50-686/2015
(8-676) 10660