Bankroto byla

Civilinė byla Nr. e2S-1194-513/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00072-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.9.1.6; 3.4.2.11.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,   

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens „Plus Plus Capital“ AS skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. L. ir A. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi J. L. ir A. L. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. G.
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d.nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų sąrašas, 2017 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
4. Bankroto administratorius teismui pateikė prašymą baigti J. L. ir A. L. bankroto bylą ir nurašyti bankroto proceso metu nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus.

1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi bankrutuojančių fizinių asmenų J. L. ir A. L. bankroto byla baigta ir nurašyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai: AB SEB banko 126 675,63 Eur, „PlusPlus Capital“ AS 80 285,28 Eur, antstolės B. T. 242,61 Eur, antstolio A. S. 438,06 Eur.
5. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius, kreditorių susirinkimo pirmininkė AB SEB bankas bei bankrutuojantys asmenys pasirašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad J. L. ir A. L. bankroto procedūros metu įvykdyti mokumo atkūrimo plane numatyti įsipareigojimai.
6. Teismas konstatavo, kad egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai baigti fizinio asmens bankroto bylą ir matytina, kad, įvykdžius mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus, fizinio asmens bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą – pasiektas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo „Plus Plus Capital“ AS (apeliantė) atskiruoju skunduprašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Argumentuoja, jog nutartis nepagrįsta ir naikintina, mano, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratoriaus prašymą pabaigti fizinių asmenų bankroto bylą, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl nežinodami apie teisme gautą prašymą kreditoriai neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl bankroto bylos pabaigos.
9. Apeliantė taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neišnagrinėjo, ar mokumo atkūrimo planas įgyvendintas tinkamai, o prašyme administratorius nepateikė esminės informacijos, t. y. nenurodė, ar fiziniai asmenys įgyvendino priemones, skirtas mokumui atkurti, ir nepateikė išvados, ar bankrutuojantys asmenys tinkamai vykdė savo pareigas, numatytas FABĮ. Mano, kad be šios informacijos neįmanoma visapusiškai ir objektyviai įvertinti, ar planas buvo įgyvendintas tinkamai. Pažymi, jog, administratoriui pateikus J. L. 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją, paaiškėjo, kad jis gavo 314 Eur dienpinigių ir 0,56 Eur palūkanų, kurie nebuvo nurodyti teiktose ataskaitose, neaišku, už kokius indėlius gautos palūkanos, kur jie laikomi, o prašomos patikslinančios informacijos pareiškėjai nepateikė. Taip pat nurodo, jog bankrutuojantys asmenys turi maksimaliai stengtis atkurti savo mokumą, tačiau A. L. po vaiko priežiūros atostogų nutraukė darbo santykius savo iniciatyva ir nors argumentavo, kad nepavyko suderinti lankstaus darbo grafiko su darbdaviu, jos darbdavys ir buvo jos sutuoktinis. Teigia, jog neaišku, dėl kokių priežasčių sutuoktiniams nepavyko susitarti dėl nepilnos darbo dienos arba kitų alternatyvų, kai juos abu turi sieti bendras tikslas – atkurti savo mokumą bei maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorė nurodo, kad A. L. nedirba nuo 2019 m. sausio, mano, kad ji turi ir turėjo perspektyvų rasti tiek kvalifikuotą, tiek nekvalifikuotą darbą, todėl laikytina, kad jos nedarbas plano įgyvendinimo stadijoje patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą (pasyvumą), o toks elgesys negali būti toleruojamas. Mano, kad bankrutuojantiems asmenims iškelta fizinio asmens bankroto byla nutrauktina tinkamai neįvykdžius plano ir pažeidus FABI įtvirtintas pareigas.
10. Pareiškėjai J. L. ir A. L. atsiliepimuskundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti baudą CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Nurodo, jog teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, jo 3 punkte nurodyta, kad šis planas įgyvendinamas per 3 metų laikotarpį. Mokumo atkūrimo plano 13 punkte nustatyta, kad, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, plane numatyti likę nepatenkinti kreditiniai reikalavimai po 36 mėnesių nurašomi. Numatyta po 36 mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano pradžios atlikus paskutinį piniginių lėšų paskirstymą parengti plano įgyvendinimo aktą ir kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos. Nurodo, jog įvykdžius mokumo atkūrimo planą bankroto administratorius parengė jo įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuris yra ir didžiausias kreditorius, AB SEB banko atstovas. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti bankroto administratoriaus pateikto prašymo dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos.
12. Pažymi, kad apie teismui pateiktą bankroto administratoriaus prašymą apeliantei negalėjo būti nežinoma, tačiau nei bankroto proceso metu, nei bankroto administratoriui, nei teismui jokių pastabų nepateikė. Pažymi, kad pagal FABĮ 30 straipsnio nuostatas nenumatyta pareiga teismui rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Mano, kad teismas pagrįstai klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka ir patvirtino kreditorių susirinkimo sprendimą.
13. Nesutinka, kad egzistuoja CPK 329 straipsnyje įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nurodo, kad apeliantė yra byloje dalyvė, turinti aktyvią paskyrą, apie visus procesinius veiksmus yra informuojama elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl apie pateiktą teismui prašymą, apie paskirtą rašytinį bylos nagrinėjimą apeliantė žinojo / negalėjo nežinoti. Taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad bankrutuojantys asmenys nuslėpė pajamas, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Mano, kad kreditorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bankroto proceso pabaigą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkintinas.

1. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
3. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
4. Suinteresuotas asmuo „Plus Plus Capital“ AS (apeliantė) prieš pat teismo posėdį 2020 m. spalio 15 d. pateikė nuomonę į pareiškėjų atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atskirųjų skundų skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-727-798/2018). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens pateikta  nuomonė vertinama kaip atskirojo skundo argumentų papildymas, atliktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl pateiktą procesinį dokumentą atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria baigta fizinių asmenų bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad bankroto byla pabaigta nepagrįstai.Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, jog jai nebuvo žinoma apie prašymo dėl bankroto bylos pabaigos pateikimą ir nagrinėjimą, apie tai ji nebuvo informuota nei bylą nagrinėjančio teismo, nei administratoriaus.
6. Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPKnustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). FABĮ 30 straipsnyje, reglamentuojančiame fizinio asmens bankroto bylos užbaigimą, nenurodyta, kokia forma – rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas priima nutartį dėl bankroto bylos užbaigimo. Kadangi fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjamos civilinio proceso tvarka, vadovaujamasi CPK numatytu reglamentavimu.
7. CPK235 straipsnio 6 punkte numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.
8. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašyme užbaigti fizinio asmens bankroto bylą nepareiškė prašymo dėl jo nagrinėjimo tvarkos. Iš skundžiamos nutarties ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau pažymėtina, kad teismas iš viso nepaskyrė teismo posėdžio ir apie jį suinteresuotiems asmenims nepranešė.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinus tai, kad sprendžiamas klausimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo, taigi, šio klausimo nagrinėjimas gali būti prilygintas bylos nagrinėjimui iš esmės, turėjo paskirti teismo posėdį rašytinio proceso tvarka ir apie jį pranešti visiems suinteresuotiems asmenims ir suteikti galimybę jiems procesiniais dokumentais pasisakyti dėl nagrinėjamo klausimo esmės. CPK 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai organizuojama rašytinė teismo posėdžio forma, apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK

 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. 

22. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė. Į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išdėstytas nuostatas dėl asmens teisės į tinkamą procesą užtikrinimo turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant ir civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus). EŽTT praktikoje teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje O. prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 26 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-403/2020, 19–23 punktai). 
23. CPK

 329 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo panaikinimą esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, 3 dalies 1 punkte numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat ir  CPK 235 straipsnio 6 punktą, nes, gavęs bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl byloje dalyvaujantys asmenys neteko procesinės teisės pasisakyti dėl teismo posėdžio formos ir bankroto administratoriaus prašymo pagrįstumo, o nagrinėjant bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą nebuvo įvertintos visos aplinkybės, taip pat ir kreditorės „Plus Plus Capital“ AS pastabos ir argumentai.

24. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir apeliacinės instancijos teismas negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės. 
25. Pareiškėjams prašant apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju apeliantė pagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį ir tinkamai įgyvendina savo procesines teises. Prašymas dėl baudos skyrimo apeliantei netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos pabaigos grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo.

Atsisakyti priimti apeliantės „Plus Plus Capital“ AS raštu pateiktą nuomonę į pareiškėjų atsiliepimą į atskirąjį skundą

Teisėja                              Irma Čuchraj