Byloje kilo ginčas dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų taikymo, nesudarios pagrindinės sutarties.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5000 Lt sumokėto avanso, 400 Lt nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. sausio 6 d. šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo atsakovei 5000 Lt avansą. Pagrindinė sutartis iki sutarto termino (2013 m. kovo 1 d.) nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nuslėpė, kad turtas įkeistas bankui, perduotas realizuoti priverstine tvarka, per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nepasirūpino, kad būtų panaikintas nekilnojamojo turto areštas, gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Atsakovė privalo grąžinti sumokėtą avansą, taip pat atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (už turto vertinimą sumokėtus 400 Lt).
CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas arba iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Bylą nagrinėję teismai, aiškindami šalių sudarytą preliminariąją sutartį, sprendė, kad ieškovo sumokėta pinigų suma pagal preliminariąją sutartį atliko preliminariosios sutarties užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė neprivalėtų grąžinti ieškovo sumokėto avanso, jeigu įrodytų, kad ieškovui turi būti taikomos preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybos, t. y. kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
Civilinė byla Nr. 3K-3-556/2014
(8-676) 10660