Byloje sprendžiama dėl atstovavimo, kreditoriaus reikalavimų įpėdiniui pareiškimo.
Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti jį grąžinti ieškovams per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovai nurodė, kad buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria asmuo, atstovaujama pagal įgaliojimą trečiojo asmens, įsipareigojo parduoti ieškovams žemės sklypus. Sutarties sudarymo metu būsimas žemės sklypo pardavėjas iš ieškovų gavo avansą. Praėjus daugiau nei metams ieškovai iš pardavėjos interesams atstovaujančio asmens sužinojo, kad sutartis nebus vykdoma. Į ieškovo raginimus grąžinti sumokėtą avansą trečiasis asmuo nereagavo. Žemės sklypo pardavėjai mirus, jos turtą paveldėjo duktė, ji avanso negrąžino.
CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartįcivilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis.
CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).
CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas kaip veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys suponuoja išvadą, kad ieškovus ir V. G., kurios teises ir pareigas paveldėjimo būdu yra perėmusi atsakovė, veikusią per atstovę (trečiąjį asmenį V. C.), siejo ikisutartiniai žemės pirkimo–pardavimo materialieji teisiniai santykiai. Tarp ieškovų ir trečiojo asmens (atstovės) nesant tiesioginių sutartinių santykių, V. G. (atstovaujamoji) ir trečiojo asmens pavedimo sutartis sudarė teisinį trečiojo asmens (atstovės) gautų iš ieškovų pinigų gavimo pagrindą. Ieškovai, nebūdami susiję tiesioginiais sutartiniais santykiais su trečiuoju asmeniu (V. C.), neturėjo pareigos mokėti šiai kokių nors sumų, o pastaroji turėjo teisinį pagrindą gauti pinigus būtent veikdama V. G. vardu pagal pavedimo sutartį ir pareigą atsiskaityti su atstovaujamąja.
Kadangi, kaip jau minėta, atstovo sudaryto atstovaujamojo vardu sandorio teisiniai padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, vertintina, kad materialinių teisinių santykių, iš kurių šioje byloje kilęs ginčas, šalys yra ieškovai ir atsakovė. Tam, kad pažeista teisė galėtų būti veiksmingai apginta, materialusis teisinis reikalavimas ieškinio forma turi būti pareiškiamas būtent antrajai teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, šaliai.
Civilinė byla Nr. 3K-3-470-701/2016