Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir pirkimo–pardavimo sutarties, dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo vardu ir jokiais veiksmais neatskleisdama atstovavimo fakto vedė tiesiogines derybas su ieškove, pasirašė įvairius dokumentus bei vykdė mokėjimus pagal sutartis tiek grynaisiais pinigais, tiek banko pavedimais už ieškovės parduodamus automobilius.
Ieškovė tvirtino, kad atsakovė veikė nesąžiningai, nes savo elgesiu nesuteikė pagrindo ieškovei manyti, jog ji veikia kaip atstovė kito asmens vardu. Prieš sudarant sandorius atsakovė kaip pirkėją nurodydavo kitą asmenį, be to, ieškovei nesumokėjo už automobilį ir reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl automobilių kokybės trūkumų.
Atsakovė buvo informuota, kad automobiliai parduodami be garantijos ir yra suremontuoti po eismo įvykių. Atsakovė, prieš perduodant jai automobilį elektroniniu paštu atsiuntė pasirašyto tarptautinio pavedimo išrašą ir taip neva patvirtino, kad už automobilį visa suma sumokėta, tačiau, priėmusi automobilį, anuliavo šį pavedimą ir pervedė ieškovei tik dalį sutartos sumos.
CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).
Siekiant kvalifikuoti sutartinius teisinius santykius, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Teismai nagrinėjo, tarp kokių šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, vertino sutarčių turinį, sąlygas, tikslą. Nors kasatorė kasaciniame skundė nurodė, kad atsakovė veikė kaip perpardavinėtoja, t. y. visų pirma automobilius siekė įsigyti sau, teismai fakto, jog atsakovė būtų įgijusi nuosavybės teisę į automobilius, nenustatė, o kad nuosavybės perleidimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, patvirtina šios nutarties 27 punkte nurodyti argumentai. Taip pat kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinio teismo suformuotos sutarčių aiškinimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau argumentų, reikšmingų byloje nagrinėtam ginčo sprendimui ir teismų praktikos vienodinimui dėl šios normos netinkamo aiškinimo ir taikymo, nenurodė. Priešingai, teismai, konstatuodami, kad automobilių pirkimo–pardavimo sutartis sudarė ieškovė ir trečiasis asmuo, nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, išdėstytų CK 6.193 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015 ir joje nurodyta praktika).
Civilinė byla Nr. 3K-3-483-684/2016