Tarp automobilio nuomotojo ir automobilio nuomininko buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Šios sutarties pagrindu nuomotojas išnuomojo nuomininkui automobilį. Sutartyje dėl nuomininko atsakomybės buvo nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja padengti visas išlaidas nuomotojui, jei šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas. Šalys sutartyje numatė, kad jeigu automobilis būtų apgadintas šios išlaidos būtų nuskaičiuotos nuo palikto užstato. Nuomininkui grąžinus automobilį nuomotojui buvo sudarytas automobilio apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti apgadinimai. Automobilis po padarytų apgadinimų buvo suremontuotas. Nuomininko padaryti apgadinimai buvo pašalinti įmonės teikiančios automobilių remonto darbus. Nuomotojas už šiuos darbus sumokėjo ir patyrė nuostolius dėl automobilio remonto. Nuomininkas pateikė nuomotojui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo bei pareikalavo pateikti paaiškinimus, eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą. Nuomotojas tokių duomenų nuomotojui nepateikė ir pateiktos sąskaitos už atliktus remonto darbus neapmokėjo.
Nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją
Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).
Šioje situacijoje tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai ir nuomininko atsakomybės už jam išnuomoto automobilio sugadinimą.
Nuomininkas atsakingas už automobilio saugumą
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.
Nuomininkas, būdamas atsakingas už automobilio saugumą sutarties vykdymo metu, privalo ir turi įsitikinti transporto priemonės saugiu grąžinimu nuomotojui.
Pareiga atlyginti padarytą žalą
Sudaręs nuomos sutartį su nuomotoju, nuomininkas turi pagrindines pareigas: naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis); laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis); laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis); nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba sulygtos sutartyje būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
Nuomotojas nuomininkui automobilį perdavė techniškai tvarkingą ir neapgadintą. Automobilis buvo apgadintas būnant nuomininko žinioje, o būtent dėl paties nuominiko kaltės, neveikimo, nuomotojui buvo padaryta žala.