Atstumus tarp gretimų sklypų ribų

Civilinė byla dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių normuojamus atstumus tarp gretimų (kaimyninių) sklypų ribų ir juose esančių statinių.
Statybos leidimas buvo išduotas daugiabučio gyvenamojo namo buto, kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo dalis, rekonstrukcijai. Namas pastatytas ir įregistruotas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis ant jam skirto, visam namui bendro žemės sklypo. Atlikus kadastrinius matavimus buvo suformuoti atskiri sklypai, priskirti kiekvienam butui, tačiau pastato paskirtis liko gyvenamoji – daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai išsidėstę perimetru, t. y. sublokuojant butus ant sklypo ribų palei gatvę, taip, kad butai yra išsidėstę viena eile, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų, t. y. kiekvienam butui skirtų atskirų sklypų šoninės ribos sutampa su butus jungiančiomis bendromis sienomis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, jog toks namo ir sklypo registravimo atvejis yra išimtinis, nes vėlesniais metais tokio tipo daugiabučiame name esantiems butams nebuvo formuojami ir atskirai registruojami butams priklausantys sklypai po tuo namu.
Rekonstrukcija buvo vykdoma ir ginčijamas statybos leidimas išduotas vienam iš daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir rekonstrukcijos metu nebuvo mažinamas atstumas iki besiribojančių žemės sklypų, t. y. esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimų sklypų ribų.

Besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.
Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede (STR 1.05.01:2017 55 punktas). STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl nurodytų atstumų skaičiavimo, pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 24 punktas).
STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Šiame punkte reglamentuojama, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus. Šį tikslą, be kita ko, atspindi ir šio atstumo skaičiavimo taisyklė: atstumas nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų.

Žemės sklypo paskirtis

Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai iš esmės visas sklypas, nors ir vėliau suformuojant atskirus sklypus, priskirtus kiekvienam butui, yra skirtas visam daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti. Atskirų sklypų suformavimas ir priskyrimas kiekvienam butui nepakeitė pačios pastato paskirties. Tai, kad ir faktiškai išliko tokia pastato paskirtis, patvirtina ir byloje esantys įrodymai – pastato dalies (buto) rekonstrukcijos klausimas buvo sprendžiamas pagal daugiabučiam gyvenamajam namui nustatytą teisinį reguliavimą. Daugiabučio gyvenamojo namo paskirtis lemia, kad, rekonstruojant konkretų butą daugiabučiame gyvenamajame name tokiu būdu kaip nagrinėjamoje byloje, kartu rekonstruojama ir daugiabučio gyvenamojo namo dalis, priklausanti visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pastato paskirtis – šiuo atveju daugiabutis gyvenamasis namas – suponuoja tiek daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, tiek ir žemės sklypų, ant kurių stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savininkų (valdytojų) interesų apsaugos ypatumus statybos teisiniuose santykiuose.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 ir 7 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja specialų žemės sklypų savininkų interesų teisinės apsaugos mechanizmą statybos teisiniuose santykiuose tais atvejais, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal šiuose punktuose nustatytą reguliavimą žemės sklypų savininkų interesai yra apsaugomi taikant butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. savarankiškai žemės sklypų savininkų (valdytojų) interesai statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese nėra saugomi.
Žemės sklypų paskirtis iš esmės yra ta pati kaip ir tuo atveju, kai žemės sklypai priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo butai yra išsidėstę vientisu perimetru ant sklypo ribų palei gatvę, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų, t. y. kiekvienam butui skirto atskiro sklypo šoninės ribos sutampa su šį butą su gretimais butais jungiančiomis bendromis sienomis. Tokioje situacijoje nuo kiekvieno buto iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos nėra jokio atstumo, kuris būtų skirtas gretimo (kaimyninio) sklypo savininko (valdytojo) interesams apsaugoti, t. y. kiekvieno buto išorinė siena iš esmės sutampa su gretimo (kaimyninio) žemės sklypo riba.
Šiuo atveju sklypai ir suformuoti kaip savarankiški, jų pagrindinė paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, kurio pagrindinės konstrukcijos butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tinkamą naudojimą, todėl daugiabučio gyvenamojo namo atžvilgiu tokie sklypai nelaikytini gretimais (kaimyniniais) žemės sklypais, besiribojančiais su daugiabučio gyvenamojo namo butais, Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatų prasme, ir šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti teisinį reguliavimą, nustatantį normatyvinius atstumus nuo statinių iki besiribojančių sklypų ribų.
Civilinė byla Nr. e3K-3-69-1075/2023
Scroll to Top
Konsultacija