Ginčas civilinėje byloje dėl vadovo atšaukimo iš pareigų įgyvendinimo tvarkos.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovės (darbdavės) valdybos sprendimą dėl jo atšatšaukimo iš direktoriaus pareigų ir pripažinti jo atšaukimą iš darbo neteisėtu.
Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra teisinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pasibaigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 41 punktas).
Kompetentingam organui atšaukus bendrovės vadovą, darbo sutartis su juo nutraukiama DK 104 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad, be šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės ir jos administracijos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su administracijos vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir darbo apmokėjimo tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu, taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1200/2001; kt.).
DK 104 straipsnyje reglamentuotas išmokų mokėjimas, kai darbo santykiai baigiasi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (2 dalis), nustatyta, kad šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes, darbo sutarčiai su juridinio asmens vadovu netaikomos; kitokie šių santykių pabaigos ypatumai, taip pat ir dėl įspėjimo termino taikymo būtinumo, nenustatyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo sutartyje su juridinio asmens vadovu, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016 32 punktą). Tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa šalims privalomos, t. y. turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013; 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018 25 punktą).
Nors, minėta, tokio teisių gynimo būdo šiuo metu galiojantis DK tiesiogiai nenustato, tačiau akivaizdu, kad jei ieškovui būtų taikytas įspėjimo terminas, jis būtų turėjęs teisę dirbti dar tris mėnesius ir gauti už tai darbo užmokestį. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks ilgas įspėjimo terminas gali būti neparankus ir nenaudingas atsakovei, tačiau, viena vertus, tai turi būti įvertinama, nustatant darbo sutarties sąlygas; kita vertus, DK 64 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Nors ši norma taikoma šalių sutarimu, t. y., nesant ginčo dėl įspėjimo termino (ne)taikymo, tačiau jos teisinis rezultatas iš esmės yra analogiškas kaip ir 2002 m. DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Byloje nustatyta, kad atsakovas šioje normoje įtvirtinta galimybe nesinaudojo (neinicijavo jos taikymo).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, paminėtas aplinkybes, šiuo atveju darbo santykių pasibaigimo datos perkėlimas ir piniginės kompensacijos ieškovui išmokėjimas atkurtų pažeistas ieškovo teises, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, atitiktų teisėtų lūkesčių apsaugos, protingumo ir sąžiningumo principus.
Civilinė byla Nr. 3K-3-169-248/2021