Byloje sprendžiama dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų.
Ieškovas prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą dėl darbuotojo atšaukimo, grąžinti jį į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ėjo atsakovės direktoriaus pareigas. Atsakovės steigėja ir vienintelė dalininkė yra valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Posėdžio metu buvo aptarta atsakovės veikla, rezultatai, jų atitiktis įstaigos tikslams ir nuspręsta siūlyti vidaus reikalų ministrui svarstyti dėl darbo santykių su ieškovu tęstinumo bei perorganizuoti atsakovės valdymą.
Ieškovas teigia, kad jis atšauktas iš pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškovu. Įsakymas prieštarauja atsakovės įstatų 21.3 punktui, pagal kurį įstaigos vadovas iš darbo atleidžiamas DK nustatyta tvarka, taip pat šalių sudarytos darbo sutarties 6 punktui, kuriame šalys susitarė, kad įspėjimo terminai, kai darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas.
Viešųjų įstaigų steigimą valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, CK, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Aiškindamas vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016 konstatavo, kad vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Įsakymas, kuriuo ieškovas atšauktas iš pareigų, priimtas 2015 m. balandžio 21 d., kai jau galiojo tokią teisę visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikianti Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Kasatoriaus ir darbdavės VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ (atsakovės) atstovo (vidaus reikalų ministro), veikiančio darbdavės vardu, sudarytoje darbo sutartyje tiesiogiai nebuvo nustatyta galimybė kasatorių atšaukti iš pareigų, tokia teisė neįtvirtinta ir atsakovės įstatuose. Pagal darbo sutarties 10 punktą ir įstatų 21.3 punktą, darbo sutartis su įstaigos direktoriumi galėjo būti nutraukta įstatymuose nustatytais pagrindais.
Ta aplinkybė, kad atsakovės įstatuose nebuvo įtvirtinta galimybė atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų, nekeičia pirmiau nurodytos išvados. Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktuose nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo kompetencijos, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, įstatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos viešosios įstaigos įstatuose. Įstatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Paaiškėjus, kad įstatuose yra nuostatų, prieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams, įstatai turi būti pakeisti (Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovės įstatuose įtvirtinta standartinė nuostata, jog visuotinis dalininkų susirinkimas DK nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų įstaigos direktorių (Įstatų 21.3 punktas). Nors teisinis reglamentavimas pasikeitė ir visuotinis dalininkų susirinkimas (jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo – viešosios įstaigos savininkas) įgijo teisę atšaukti viešosios įstaigos vadovą, tačiau atsakovės įstatų 21.3 punktas nebuvo pakeistas ir priimant skundžiamą Įsakymą galiojo teisinio reguliavimo neatitinkanti įstatų redakcija. Esant tokiai situacijai, remiantis šiame punkte nurodytomis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, konstatuotina, kad viešosios įstaigos savininkas turėjo teisę taikyti ne įstatuose, o Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatose įtvirtintą darbo sutarties pasibaigimo pagrindą ir atšaukti kasatorių iš pareigų (mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016).
Atsižvelgiant į ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, kuriomis visuotiniam dalininkų susirinkimui (viešosios įstaigos savininkui) suteikta teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą, sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad kasatorius galėjo būti atleistas iš pareigų šiuo pagrindu (atsakovės savininkei (Vidaus reikalų ministerijai) praradus pasitikėjimą kasatoriumi).
Civilinė byla Nr. e3K-3-473-248/2016
(8-676) 10660