Atleidimas nuo prievolės vykdymo

Civilinė byla asmenims dėl pažeistų finansinių paslaugų vartotojo teisių gynimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė sumažinti ieškovo prievolę atsakovei priteistų nuostolių dydžiu, taip pat įskaityti pagal sutartį priskaičiuotų delspinigių sumą į prievolę, o ne taikyti restituciją.

Paskola ieškovui buvo suteikta ne jo vartojimo poreikiams tenkinti, o refinansuoti sūnaus paskolai, kuri buvo paimta taip pat ne vartojimo poreikiams tenkinti, o verslui plėtoti ir būstui remontuoti, todėl ginčo paskolos sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi.  Teismas nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus netinkamai vykdė gana ilgą laiką, kuris labai viršijo paskolos sutartimi nustatytą terminą, per kurį, ieškovui neįvykdžius prievolės, atsakovė įgyja teisę nutraukti sutartį. Nuolatinis ieškovo (paskolos gavėjo) prievolių pažeidimas davė pagrindą paskolos davėjai nebesitikėti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi ateityje; be to, ieškovas nepateikė atsakovės reikalautų dokumentų, patvirtinančių jo turtinę padėtį (paskolos sutarties 5.11.7 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė ginčo paskolos sutartį, pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus.Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė nagrinėjamu atveju atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neatsakingai paskolino ieškovui, neatlikusi ieškovo finansinės padėties patikrinimo, nebendradarbiavo su ieškovu ir pan.). Teismas pažymėjo, kad ginčo sutartis nelaikytina vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju 0,2 proc. delspinigių dydis nėra per didelis, nesąžiningas ar akivaizdžiai prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams.

CK 6.64 straipsnio 2 dalis suteikia skolininkui teisę reikalauti teismo tvarka atleisti jį nuo prievolės vykdymo visiškai ar iš dalies, pakeisti vykdymo sąlygas, jeigu prievolę pažeidė kreditorius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-253-969/2015).

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad, pirma, ieškovas yra skolingas atsakovei pagal 2012 m. gegužės 24 d. sudarytą paskolos sutartį, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi pripažinus paskolos sutarties sąlygą dėl delspinigių mokėjimo negaliojančia, buvo pritaikyta restitucija (CK 6.145 straipsnis) ieškovui iš atsakovo priteisiant 4550,40 Eur, taip pat žalos atlyginimas, lygus pagal paskolos sutartį (mokant 12 proc. palūkanas) priskaičiuotų palūkanų sumos pusei; antra, nagrinėjamu atveju ieškovas materialiuosius subjektinius reikalavimus grindžiant tuo, kad atsakovė, tinkamai neįvertinusi ieškovo mokumo, pati pažeidė prievolę, todėl paskolos likutis turėtų būti mažinamas ieškovo patirtų nuostolių dėl kreditoriaus kaltės suma (C 6.64 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad ieškovas turi priešpriešinį reikalavimą, susijusį su ta pačia faktine situacija, su kuria yra susijęs pagrindinis reikalavimas; trečia, tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimų dalykas yra prievolė sumokėti pinigus, todėl šie reikalavimai laikytini vienarūšiais; ketvirta, ieškovo reikalavimas atlyginti žalą buvo patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2019  m. balandžio 15 d. nutartimi, o atsakovė pagal paskolos sutartį yra gavusi notaro vykdomąjį įrašą; penkta, tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai yra aiškiai apibrėžti, tačiau vykdytinumo požiūriu jie nebuvo lygiaverčiai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2016  m. liepos 12 d. notaras išdavė atsakovei vykdomąjį įrašą, pagal kurį pradėta vykdomoji byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai, esant teismo sprendimams (nutartims), kai yra tenkinami ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai atskirose civilinėse bylose, tai priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas galimas tik vykdymo procese CPK 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013). Taigi teismas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą gali atlikti, kai ginčas dėl jų yra nagrinėjamas toje pačioje byloje, nes atlikdamas tokį procesinį veiksmą teismas pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą, t. y. teismas tokiu įskaitymu atitinkamu dydžiu modifikuoja priimamo vykdytino sprendimo apimtį, paliekant vykdyti tik kitos šalies reikalavimu nepadengtą reikalavimo dalį, pavyzdžiui, jei ieškovo reikalavimas yra mažesnis nei atsakovo, tokiu atveju teismui atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama ieškovo reikalavimo dydžiu sumažinta suma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, jau esant atsakovės iniciatyva pradėtai vykdomajai bylai dėl išieškojimo iš ieškovo, neturėjo teisinio pagrindo priimamu procesiniu sprendimu pagal ieškovo reikalavimą atlikti ieškovui priteistos sumos įskaitymą ir taip sumažinti atsakovei iš ieškovo išieškomą pinigų sumą, nes vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu šie reikalavimai nebuvo lygiaverčiai.

Civilinė byla Nr. e3K-3-375-421/2019

Pradžia

(8-676) 10660