Civilinė byla dėl ūkininko ūkio ir jį sudarančių daiktų teisinio statuso bei jų padalijimo nutraukiant santuoką.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą.
Konstatavus, kad šalių santuokoje įgytas turtas, kuris yra naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, darytina išvada, kad santuokos nutraukimo byloje teismas turi išspręsti šio turto padalijimo klausimą.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).
Nepaisant to, kad atsižvelgiant į ūkininko ūkio ir jame naudojamo turto specifiką toks ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdas, kai ūkininko ūkyje naudojamas turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), dažnu atveju yra racionalesnis ir paprastesnis, įstatyme nėra įtvirtinta, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas. Tai reiškia, kad, kilus ginčui tarp sutuoktinių dėl ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, sutuoktinis, reikalaujantis, kad ūkininko ūkyje naudojamas bendras turtas nebūtų dalijamas natūra, turi pagrįsti, kad toks turtas konkrečiu atveju negali būti dalijamas, t. y. turi pateikti konkrečius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas sudaro vieną turtinį kompleksą ir kad šio turtinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus (pvz., kad atskirų turto dalių vertės aritmetinė suma būtų mažesnė už bendrą šio turto vertę, kad netekus konkretaus turto sutriks ūkio veikla ir pan.). Nors tokiam pagrindimui taikomas įrodymų pakankamumo standartas neturėtų būti pernelyg aukštas, vis dėlto jis negali apsiriboti vien abstrakčiais ginčo šalies pasvarstymais.
Civilinė byla Nr. e3K-3-83-969/2020