Civilinė byla dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.
Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji norėjo ne tik nuomoti, bet ir įsigyti vilkiką nuosavybės teise, todėl su atsakove buvo derinamos vilkiko įsigijimo sąlygos siekiant sudaryti rašytinę vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį.
Ieškovė banko pavedimu sumokėjo, pranešė apie tai atsakovei ir paprašė įforminti vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį ir ją įregistruoti VĮ „Regitra“, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeičiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl vilkiko įsigijimo, darytina išvada, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog ją ir atsakovę siejo tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai (teisės ir pareigos), dėl kurių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo ieškovė teigia patyrusi žalos, privalėjo teismui pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai ir jais atsakovė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus.
Civilinė byla Nr. e3K-3-51-313/2021