Civilinėje byloje sprendžiama dėl užsakovo teisės atsisakyti priimti rangovo atliktą darbą, kai rangovas praleidžia galutinį viso darbo atlikimo terminą ir dėl to prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę, taip pat rangovo atsakomybę už pareigos įspėti užsakovą apie gautos iš užsakovo medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus nevykdymą, kai dėl to nepasiekiamas rangos sutarties rezultatas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovais projektavimo darbų sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti pastato architektūrinius tyrimus; parengti tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus; parengti tvarkomųjų statybos darbų projektinius pasiūlymus. Atsakovai įsipareigojo ieškovei už atliktus darbus sumokėti atlygį, tačiau sumokėjo tik avansą, jokių kitų mokėjimų neatliko.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui. Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje nustatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016, 41 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad rangos sutarčiai būdinga tai, jog viena iš šalių – rangovas – yra profesionalas, tai suponuoja jam pareigą žinoti, kokių savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius, turi būti naudojamos, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2009). Rangos sutarties specifika ta, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus, be to, atlieka sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (CK 6.647 straipsnis).
CK 6.648 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai darbas pagal rangos sutartį yra atliekamas iš užsakovo medžiagos. CK 6.648 straipsnio 1 dalis įpareigoja užsakovą tokiu atveju perduoti rangovui medžiagų atitikties dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis įstatymo nustatytas reikalavimas turi dvejopą paskirtį: pirma, juo įgyvendinimas viešasis interesas, kad gamyboje būtų naudojamos tik saugios, tinkamos naudoti pagal paskirtį medžiagos, o pagamintas rangos rezultatas nekeltų jokių neleistinų rizikų aplinkiniams; antra, reikalavimas pateikti medžiagų atitikties dokumentus nustatytas rangos sutarties šalių interesais, kadangi apie medžiagų tinkamumą rangovas sprendžia, be kita ko, ir pagal jų atitikties dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2009). CK 6.648 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta rangovo atsakomybė už netinkamą jam užsakovo perduotos medžiagos sunaudojimą, pareiga pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir jos likutį grąžinti užsakovui arba, jei užsakovas sutinka, sumažinti darbų kainą atsižvelgiant į rangovui likusių nesunaudotų medžiagų vertę. Pagal CK 6.648 straipsnio 4 dalį, jeigu darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas, aprašymas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu. CK 6.648 straipsnio 5 dalis leidžia rangos sutartyje nustatyti medžiagų sunaudojimo normas, jų likučių ir pagrindinių atliekų grąžinimo terminus, taip pat rangovo atsakomybę už šių pareigų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas nuostatas, konstatuoja, kad CK 6.648 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai rangos sutarties rezultatas yra daiktas, o terminas „medžiaga“ šio straipsnio kontekste vartojamas apibūdinti žaliavai, naudojamai rangos rezultatui sukurti, todėl neapima užsakovo rangovui perduotų dokumentų, kurie, nors ir būtini rangos sutarties rezultatui pasiekti, nėra patys sunaudojami šio rezultato sukūrimo procese. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad CK 6.659 straipsnio 1 dalyje terminas „medžiaga“ yra atskirtas nuo termino „kitas turtas ar dokumentai“.
Civilinė byla Nr. e3K-3-176-823/2021