Civilinė byla dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu buvo sudariusi susitarimą dėl produkcijos pirkimo-pardavimo, pagal kurį šalys susitarė, jog ieškovė parduos produkciją, o atsakovas atitinkamai įsipareigojo juos iš ieškovės priimti ir atsiskaityti sąskaitose faktūrose nustatytomis sąlygomis. Ieškovė atsakovui perdavė produkciją, už kuriuos atsakovas liko skolingas. Išrašytose sąskaitose faktūrose yra nustatyta, kad pirkėjas privalo jas apmokėti ne vėliau kaip per šalių sutartą terminą, o jei pirkėjas sąskaitą apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Nepaisant to, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, atsakovas jo nepadengė, todėl ieškovė paskaičiavo palūkanų.
Byloje pateiktos ieškovės parengtos ir atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovui produkciją, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už jam parduotą produkciją PVM sąskaitose faktūrose nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas taip pat sutinka su prašoma priteisti suma, tačiau nesutinka su priteistų sutartinių palūkanų dydžiu ir prašo ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti.
Sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).
Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo (galėjo) įvertinti tokio susitarimo nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sandorio nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas turėjo įvertinti ne tik sandorio būtinumą (rizikingumą), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, atsižvelgiant į sulygtų netesybų dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo verčiamas pasirašyti būtent tokias, jam nepalankaus turinio PVM sąskaitas faktūras ir kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sąlygų arba susitarti su kitu tiekėju, kuris galbūt būtų pasiūlęs atsakovui palankesnes sandorio sąlygas. Vien tai, kad atsakovas PVM sąskaitas faktūras pasirašė nesiderėjęs, savaime nereiškia, kad jis buvo verčiamas jas pasirašyti būtent tokiomis sąlygomis ar sandorį sudarė ne laisva valia. Sutikdamas pasirašyti PVM sąskaitas faktūras atitinkamomis sąlygomis, pirkėjas sutiko ir su tuo, kad turės mokėti sutartines palūkanas, skatinančias jį vykdyti prievoles laiku ir kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės.
(8-676) 10660