Ginčas civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo.
Atsakovas 2004 m. vasario 14 d. rangos sutartimi įsipareigojo pastatyti sandėliavimo pastatą 15F1/g, esantį (duomenys neskelbtini), o 2004 m. spalio 21 d. rangos sutartimi – rekonstruoti sandėliavimo pastatą 6F1/p, esantį (duomenys neskelbtini). Šie statiniai 2004 m. rugpjūčio 11 d. ir 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktais buvo perduoti ieškovui ir jo priimti. Vėliau išryškėjus rangos darbų defektams, ieškovas pareiškė atsakovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės.
Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, rėmėsi tuo, kad kasatorius (užsakovas) galėjo pastebėti kokybės trūkumus (defektus) dar prieš stogų įrengimo darbų ir pastatų priėmimą iš atsakovo (rangovo), arba juos nustatyti priėmimo metu, nes stogų įrengimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Teismai laikėsi nuostatos, kad kasatoriaus (užsakovo) nurodyti stogų įrengimo darbų trūkumai nelaikytini trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, nes kasatorius, galėdamas nustatyti trūkumus dar prieš stogų darbų ir statinių priėmimą iš atsakovo (rangovo) arba juos priimant, prarado teisę remtis trūkumų faktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas nepraranda teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitiko visas sutarties ir teisės aktų nustatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismas turi tai įvertinti ne tik analizuodamas darbų priėmimo–perdavimo aktą, bet ir pasisakydamas dėl darbų priėmimo procedūros atitikties rangos sutarties ir teisės aktų nuostatoms.
Statybos rangos sutartimis šalys susitarė, kad statybą aprūpinti medžiagomis ir įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis turi rangovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas turi teisę, bet ne pareigą kontroliuoti statybos produktų kokybę (CK 6.689 straipsnis), netinkamos kokybės produkto panaudojimo rizika tenka rangovui (CK 6.687 straipsnis). Netgi ir tais atvejais, kai statybos produktus pateikia užsakovas, rangovui tenka pareiga įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, o rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės akto duomenimis, konstatavo, kad stogų įrengimo darbų defektams (už kurių atsiradimą turėtų būti atsakingas rangovas) priskirtini per plono sluoksnio mineralinės akmens vatos stogo konstrukcijai izoliuoti panaudojimas (vatos paklojimas priskirtinas prie paslėptų darbų) bei netinkamos stogo hidroizoliacinės ritininės bituminės dangos panaudojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad stogų statybai tiekiamos medžiagos buvo derinamos su kasatoriumi (užsakovu), sprendė, jog šios aplinkybės pagrindu negalima konstatuoti buvus paslėptų darbų trūkumus ir užsakovo galimybę remtis darbų trūkumais, kai jie nenurodyti darbų priėmimo aktuose (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pagrįstais laiko kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti netinkamai taikė materialiosios teisės normas, konstatuojant paslėptus trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas ir derino medžiagų panaudojimą stogams dengti su kasatoriumi, tačiau byloje nekonstatuota, kad atsakovas būtų įspėjęs kasatorių, jog dėl tokių naudojamų medžiagų nebus pasiekta norimo rezultato. Atsakovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko stogų įrengimo ir rekonstrukcijos darbus, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad tam tikrų medžiagų (akmens vatos ir kt.), neatitinkančių kokybės reikalavimų, panaudojimas gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Nerūpestingi atsakovo veiksmai lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas.
Konstatavusi, kad tiek kasatorius netinkamai atliko sutartimis nustatytą pareigą organizuoti statinių techninę ir projekto vykdymo priežiūrą bei nedelsiant pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo statybos sąlygų, bei tai, jog ne visi statybos darbai buvo akivaizdūs, kad šalys susitarė dėl trūkumų pretenzijas pareikšti po priėmimo– perdavimo aktų pasirašymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad už statybos darbų trūkumus atsakingas tik kasatorius, pripažintina nepagrįsta (CK 6.206 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl teisinės atsakomybės taikymo rangovui už netinkamos kokybės darbą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas taikyti atsakomybę rangovui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Konstatavus rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, turi būti sprendžiamas statybos darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidų dydis bei šių išlaidų rizikos paskirstymas tarp sutarties šalių. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad kasatorius prarado teisę remtis trūkumų faktu, nesiaiškino ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl išlaidų trūkumams pašalinti dydžio ir jo pagrįstumo bei rizikos paskirstymo tarp sutarties šalių. Kasatorius trūkumų šalinimo išlaidų (nuostolių) faktą ir dydį grindė teismo ekspertizės aktu ir teismo eksperto paaiškinimu teismo posėdyje bei prie ekspertizės akto pateiktomis sąmatomis. Tačiu šių pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. Kasacinės instancijos teismas, taikydamas teisę, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, šalims turi būti suteikta procesinė galimybė pareikšti savo argumentus ir atsikirtimus nagrinėjamu klausimu, t. y. turi būti išklausomi atsakovo argumentai dėl kasatoriaus prašomų priteisti išlaidų dydžio, būtinų atlikti darbų pagrįstumo ir nustatomos kitos reikšmingos aplinkybės.
Civilinė byla Nr. 3K-3-565/2011 (S)
(8-676) 10660