Projektavimo darbų sutartis

Byla dėl (projektavimo rangos) sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl subjekto, projektavimo rangos darbų termino praleidimo pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, kad iš atsakovių būtų priteista skola pagal dvi tyrimo ir projektavimo darbų sutartis. Ieškovė teigė įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal šiuos sandorius, tačiau atsakovės nevykdo savo prievolės sumokėti darbų kainą. Atsakovės savo atsisakymą grindė aplinkybe, kad sutartys, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimą, yra apsimestinės, todėl pareiga atsiskaityti už atliktus darbus joms nekilo. Atsakovės teigė, kad su ieškove pasirašytos sutartys teismo ex officio pripažintinos apsimestinėmis dėl to, kad tikroji atsakovių valia buvo pasirašyti sutartis ne su ieškove, o su UAB „Erdvės norma“, kurioje ieškovė dirba ir yra šios bendrovės akcininkė. Atsakovių teigimu, ieškovė pasirašė ginčo sutartis ir buvo nurodyta sandorio šalimi tik siekiant išvengti mokestinių prievolių atsiradimo ir jų vykdymo. Taigi, anot atsakovių, siekiant planuoti mokesčius dėl dviejų iš keturių vienu metu atsakovių sudarytų tyrimo projektavimo sutarčių, šioje byloje nagrinėjamo ginčo sutartyse šalimi nurodyta ne tikroji sandorio šalis – UAB „Erdvės norma“, o individualia veikla besiversiantis asmuo – ieškovė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai. Tam, kad galėtų konstatuoti atsakovių su ieškove sudarytų sandorių ydingumą dėl jų sudarymo su netikrąja šalimi, teismui buvo būtina papildomai aiškintis bylos aplinkybes, nustatyti, kad po sandorių sudarymo UAB „Erdvės norma“, atsakovių nurodoma kaip tikroji šalis, vykdė sutartį, atliko konkrečius darbus, susijusius su sutarties dalyku, bendradarbiavo su kita sandorio šalimi, pasirašinėjo dokumentus, derino Tvarkybos projektą Kultūros paveldo departamente, kuris išdavė atitinkamus leidimus, pasirašė ir atsakovėms perdavė perdavimo–priėmimo aktus ir pan. Sprendžiant dėl sandorio šalies atitikties ginčijamų sutarčių atveju, atsakovės privalėjo įrodinėti sutartyse įvardytos šalies – ieškovės – nurodymo apsimestinumą, t. y. kad sutartyse nurodyta vykdytoja apskritai neturėjo ketinimų būti sutarčių šalimi. Šią bylą nagrinėjusių teismų nustatyta ne tik tai, kad ieškovė, vykdydama sutartis, dėl sutarčių dalyko susirašinėjo su viešaisiais subjektais, atliko ginčo sutartyse įvardytus konkrečius darbus, pasirašinėjo tarpinius, finansinius dokumentus, bet ir tai, kad būtent ieškovė atsakovėms pateikė dokumentų perdavimo–priėmimo aktą.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog ieškovė, kaip UAB „Erdvės norma“ darbuotoja, ginčo sandoriuose nurodytus darbus taip pat turėjo teisę atlikti, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, byloje būtent ieškovė apibrėžė ginčo nagrinėjimo ribas, t. y. reikalavo priteisti skolą pagal dvi jos su atsakovėmis pasirašytas sutartis bei teikė įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimą. Tuo tarpu atsakovės turėjo pareigą paneigti ieškovės argumentus ir pagrįsti šių įrodymų ydingumą, tačiau leistinomis priemonėmis to nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pasirinko poziciją neteikti priešieškinio ir neįrodinėti, jog ginčo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, jos buvo mažiau aktyvios ir demonstravo mažesnį suinteresuotumą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad aplinkybę, jog sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Teisėjų kolegija reikšminga laiko aplinkybę, jog ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo sutartys atsakovių buvo sudarytos su ja, kaip individualia veikla besiverčiančiu asmeniu, buvo nustatyti aiškūs terminai, įvardytas sutarties dalykas. Ji byloje įrodinėjo, kad sutartis įvykdė tinkamai ir dėl to atsakovėms atsirado prievolė sumokėti sutarčių kainą.

Civilinė byla Nr. e3K-3-400-916/2019