Ginčas civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento notarės atsakovei išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį.
Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedūros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu.
Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį).
Pagal bendrąją taisyklę nuosavybės teisių teisinei registracijai suteikiama trečiųjų asmenų informavimo reikšmė. Vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Be to, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), suteikia aukštesnį apsaugos lygį sąžiningam įgijėjui, kuris remiasi viešo registro duomenimis.
Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.