Darbo sutarties nutraukimas

Civilinė byla dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti darbdavį grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, 160 val. viršvalandinio darbo, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, pripažinti jo atleidimą iš darbo diskriminaciniu ir priteisti 144 810 Eur (500 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2010 m. balandžio 26 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas užsakymų analitiko pareigoms, nustatytas 4300 Lt darbo užmokestis. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d. informavo ieškovą, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu po dviejų mėnesių nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Pranešime nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama, nes ieškovo profesiniai gebėjimai ir elgesys darbe neatitinka darbdavio reikalavimų; pagal 2012 m. pirmojo pusmečio darbuotojo darbo vertinimo ataskaitą darbuotojas nepasiekė keliamų tikslų (nesilaikė nustatyto darbo proceso ir darbo komandoje principų, neskyrė reikalingų pastangų prisitaikyti prie bendros darbo tvarkos, atlikdamas užduotis nepakankamai bendradarbiavo su kitais komandos nariais, nesilaikė nustatytų terminų darbams atlikti). Atsakovo direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu nustatyta, kad ieškovo įspėjimo laikotarpiu jam mokamas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis; darbuotojas įpareigojamas neatvykti į darbo vietą be specialaus išankstinio direktoriaus nurodymo ir savarankiškai nevykdyti darbo funkcijų visą įspėjimo laikotarpį. Neterminuota darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2012 m. gruodžio 17 d. DK 129 straipsnio pagrindu.

Pagal kasacinio teismo praktiką aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, suprantamos kaip subjektyvios tam tikro darbuotojo charakterio, asmeninės ir pan. savybės, kurios, nesant jo kaltės, kaip drausminės atsakomybės sąlygos (DK 234 straipsnis), objektyviai pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe. Tokios gali būti, pavyzdžiui, nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp įmonės darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas ir pan. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, bei kitos su darbuotojo asmeniu susijusios aplinkybės gali būti svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį tik tada, kai dėl tokių aplinkybių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui atlikti. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet ir jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis jų darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. AB Lesto, bylos Nr. 3K-3-346/2011; kt.)

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. pranešime apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės priežastimi nutraukti darbo santykius nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu kasatoriaus elgesiu darbe: darbo proceso nesilaikymas (disciplinos trūkumas), negebėjimas dirbti komandoje, pastangų prisitaikyti prie nustatytos darbo tvarkos nebuvimas (motyvacijos trūkumas), terminų nesilaikymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbdavys vieną netinkamo darbuotojo elgesio priežasčių – disciplinos trūkumą – grindė ir faktais, kad kasatorius vieną dieną nebuvo darbe, nes supainiojo šią su šventine diena, vėlavo atvykti į darbą. Toks netinkamas darbuotojo elgesys susijęs su jo kalte ir yra pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę. Atleidimas iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu nėra drausminės atsakomybės už darbo drausmės pažeidimą, kurio būtinoji sąlyga yra darbuotojo kaltė, taikymas (DK 234 straipsnis). Esminė DK 129 straipsnio taikymo sąlyga – darbuotojo kaltės nebuvimas. Taigi nustačius, kad netinkamą darbuotojo elgesį nulėmė jo kaltė, turėtų būti taikomos drausminės atsakomybės poveikio priemonės, bet ne atleidimas DK 129 straipsnio pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju, be šių aplinkybių, darbdavys nurodė ir kitų, kurios nebuvo nulemtos kasatoriaus kaltės ir sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad darbuotojas buvo netinkamas pavestam darbui, o darbdavys pagrindė buvus darbuotojo atleidimo pagrindus pagal DK 129 straipsnį.

Civilinė byla Nr. 3K-3-48/2015 (S)

Pradžia

(8-676) 10660
Scroll to Top
Konsultacija