Ginčas civilinėje byloje dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo bei žalos atlyginimo.
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl banko darbuotojos, kurios viena iš funkcijų – privačių asmenų paraiškų kreditui gauti priėmimas – atleidimo iš darbo dėl pakartotinių ir šiurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai) pripažinimo neteisėtu, drausminių nuobaudų panaikinimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė iš darbo atleista atsakovo 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu dviem pagrindais, t. y. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą – kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę. Ieškovei ginčijant jai skirtas darbdavio drausmines nuobaudas ir paskutiniąją iš jų – atleidimą iš darbo, teismai patikrino kiekvienos iš drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumą.
DK 136 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kada darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
DK 136 straipsnio 4 dalyje įsakmiai nurodyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).
Nagrinėjamoje byloje teismai patikrino kiekvienos iš paskirtų ir ieškiniu ginčijamų drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumą. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai turėjo įvertinti drausminių pažeidimų ir už juos skirtų drausminių nuobaudų visumą, bet ne kiekvieną drausminę nuobaudą atskirai. Teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su aptariamu kasacinio skundo argumentu, nes jis prieštarauja DK 136 straipsnio 4 daliai ir šio kodekso nuostatų aiškinimo kasacinio teismo praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartyje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“ byloje Nr. 3K-3-314/2005, 2009 m. spalio 26 d. nutartyje R. D. v. UAB ,,Audėjo“ prekybos centras byloje 3K-3-450/2009, 2011 m. sausio 20 d. nutartyje I. V. v. UAB ,,Liuks“ byloje Nr. 3K-3-9/2011 konstatuota, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi, be kita ko, patikrinti anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos (skirtų) bei darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio nagrinėjamas ginčas, pagrindo sudėties elementu esančios (esančių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą.
Taigi teismų praktikoje suformuluoti teisės taikymo išaiškinimai aiškiai pabrėžia būtinybę teismui įvertinti kiekvienos atskirai paskirtos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą, nes atskira drausminė nuobauda turi būti skiriama už tam tikrą darbo drausmės pažeidimą, kuris turi sudaryti pakankamą pagrindą darbdaviui parinkti pagal griežtumą konkrečią drausminės nuobaudos rūšį ir ją skirti darbuotojui.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovės veiksmais atsakovui būtų padaryta žala jo reputacijai, taip pat kad tai suteiktų pagrindą klientų abejonėms dėl banko teikiamų paslaugų patikimumo. Ieškovės klientų konsultavimo darbo atlikimas nulėmė tai, kad ši darbuotoja faktiškai dirbo su daugeliu klientų, tačiau atsakovo įrodinėti byloje tik tam tikri vienkartiniai epizodai dėl netinkamai atliktų darbo funkcijų su keletu klientų, kurie dėl to nepareiškė pretenzijų.
Ieškovės pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovas nebuvo parengęs ir supažindinęs ieškovės darbo funkcijoms vykdyti ieškovės darbo pareiginių nuostatų. Darbovietėje buvo nustatyta tvarka, pagal kurią darbuotojai apie priimamus vidaus teisės aktus supažindinami pasirašytinai privalomai. Nevykdydamas pareigos supažindinti su darbo tvarka atsakovas negalėjo reikalauti iš ieškovės kaip darbuotojos atsakomybės už vidaus tvarkų nevykdymą. Šie skundo argumentai susiję su darbdavio pareigomis užtikrinti darbo drausmę darbovietėje sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui (DK 227 straipsnio 1 dalis), tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, apibrėžti darbo tvarką (DK 229, 230 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartyje D. P. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos byloje Nr. 3K-3-80/2011 konstatuota, kad, sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius teisės aktus; tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys tam, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai).
Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, saistomas darbo santykių, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau, jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartyje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“ byloje Nr. 3K-3-314/2005).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje G. Z. v. AB ,,Parex bankas“ byloje Nr. 3K-3-499/2006 išaiškinta, kad banko darbuotojai turi veikti banko interesais; jeigu bankas parengia tokius vidaus aktus, su jais supažindina darbuotoją, tai darbuotojo pareiga vertinama kaip tiksliai apibrėžta, jam aiški ir nesunkiai įgyvendinama; banko darbuotojui keliami griežti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
Civilinė byla Nr. 3K-3-563/2011
(8-676) 10660