Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nekonkuravimo susitarimų atlygintinumą, alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą ir ginčų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kai toks reikalavimas pareiškiamas kartu su reikalavimu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priskirtinumą teismams reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo panaikinti BĮ Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymą (ieškovei skirtas papeikimas) ir 2014 m. gruodžio 9 d. įsakymą (ieškovei skirtas atleidimas iš darbo), grąžinti į darbą BĮ Biržų krašto muziejuje „Sėla“ – į Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareigas; priteisti iš BĮ Biržų krašto muziejaus „Sėla“ atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1380 Eur nepriemoką už darbą savaitgaliais, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui numatyta už jam taikomus jo teisių suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UADBB „Aon Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-121/2008), susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų ir kt. Taigi darbo santykių metu galiojantis nekonkuravimo susitarimas privalo būti atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Robert Bosch“, bylos Nr. 3K-3-32-687/2016). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, kad kompensacija už nekonkuravimo susitarimą tarp D. Ž. ir BĮ Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nebuvo nustatyta ir nebuvo mokama, todėl vadovavosi teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir tokį susitarimą pagrįstai pripažino negaliojančiu.
Atsakovės manymu, teismai nepagrįstai pažeidimo, už kurį ieškovė buvo atleista iš darbo, nekvalifikavo kaip šiurkštaus. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka. Atsakovė ieškovės veiksmus buvo pripažinusi šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkto (dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ir darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis) pagrindu, nesuderinama su darbo funkcijomis veikla laikydama ieškovės individualią veiklą, konkuruojančią su atsakovės teikiamomis paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu, konstatavo ieškovės nelojalumą darbdavei, nurodė, kad ji, vykdydama panašią kaip atsakovė veiklą, pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 60.3 ir 60.20 punktus. Teismo nuomone, panaikinus pirmiau paskirtas drausmines nuobaudas, už šį pažeidimą ieškovei negalėjo būti skirta nuobauda – atleidimas iš darbo, nes nėra DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, ir pažeidimo nevertino jo šiurkštumo aspektu. Šį trūkumą ištaisė apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nebuvo ir atleidimo pagrindo, nustatyto DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu (DK 235 straipsnis), ir šią savo išvadą, priešingai nei nurodo atsakovė, motyvavo neapsiribodamas nekonkuravimo susitarimo negaliojimo faktu, bet remdamasis ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, kiekvieną kartą vertinama individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, atsiradusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovės argumentas, kad esant panašiai situacijai teismai pažeidimus pripažino šiurkščiais, nereiškia nukrypimo nuo teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju paminėtina, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo skirta dar už dvi veikas, kurių vieną teismai pripažino neįrodyta, o dėl kitos nustatė, kad pasibaigęs terminas drausminei nuobaudai skirti.
Civilinė byla Nr. 3K-3-193-248/2016
(8-676) 10660