Turto privatizavimas

Kasacinė byla dėl turto privatizavimo procedūrų ir jų tęsimo pasikeitus teisiniam reglamentavimui.

Ieškovė UAB „Agrokvantas“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybę tęsti turto: pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių Šiaulių r. sav., Šiaulių kaimiškoji sen., Voveriškių k., Vingio g. 1E (toliau – ir turtas), privatizavimo procedūrą vykdant tiesiogines derybas su ieškove UAB „Agrokvantas“; atlyginti ieškovei 134 673,31 Eur išlaidas, kuriomis pagerintas atsakovės vardu registruotas turtas; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Privatizavimo objekto parengimas privatizuoti susideda iš šių etapų: privatizavimo objekto vertinimas; objekto įtraukimas į Vyriausybės tvirtinamą privatizavimo objektų sąrašą; objekto privatizavimo programos sudarymas; šios programos paskelbimas (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 9–11 straipsniai).

Rengiamoje objekto privatizavimo programoje nurodoma: objekto pavadinimas ir privatizavimo būdas; privatizavimo terminai; trumpa privatizavimo objekto charakteristika; privatizavimo sąlygos. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus, nei prieš tai paminėti, objekto privatizavimo programų sudarymo reikalavimus (įskaitant teisę nustatyti privalomas objektų privatizavimo programų sąlygas ir privatizavimo būdus) (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4–5 dalys).

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnyje reglamentuoti privatizavimo būdai, vienas iš kurių yra tiesioginės derybos. Privatizavimo būdų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė (13 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad yra skirtumų, įgyvendinant nuosavybės teisę, priklausomai nuo nuosavybės rūšies. Yra skiriamos dvi nuosavybės rūšys – viešoji ir privati (žr., pvz., CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, skirtingai nei privačios nuosavybės teisės atveju, kada šios teisės turėtojas savo sąskaita įgyja nuosavybėn turtą ir, siekdamas tenkinti savo poreikius, turi teisę įgyvendinti šią teisę sudarančias teises (valdyti, naudoti, disponuoti) pats savo nuožiūra, tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti, viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019 24 punktą). Disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sprendžiant dėl ieškovės nurodyto lūkesčio teisėtumo, reikia įvertinti ieškovės siekiamo įgyti turto nuosavybės formą, tokios nuosavybės perleidimo reglamentavimą, šalių elgesį, jo ryšį su kilusiais padariniais.

Neabejotina, kad šioje byloje turtas, dėl kurio privatizavimo užbaigimo kilo ginčas, yra viešoji nuosavybė. Todėl tokio turto nuosavybės formą iš viešosios į privačią galima pakeisti tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (žr. šios nutarties 31 punktą). Byloje neginčijama, kad atsakovės privatizavimo komisija sutiko, jog turtas būtų rengiamas privatizuoti tiesioginių derybų būdu, atsakovė atliko dalį teisės aktų reikalaujamų parengiamųjų veiksmų (patvirtino turtui pagerinti padarytų išlaidų sumą, turto vertės padidėjimą procentais, kreipėsi į Vyriausybę dėl turto įtraukimo į privatizavimo objektą ir kt.), tačiau visų teisės aktų reikalaujamų parengiamųjų veiksmų neatliko (realiai neorganizavo privatizavimo programos parengimo ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vyriausybei patikslinus turto kaip privatizavimo objekto duomenis (žr. šios nutarties 24 punktą) atsakovė pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją privalėjo atlikti tolesnius turto parengimo privatizuoti veiksmus, tačiau tais klausimais tinkamai neveikė. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, lemiamą reikšmę pagal bylos faktines aplinkybes turi ne atsakovės ir (ar) trečiojo asmens veiksmai ar neveikimas, o ieškovės 2013 m. rugsėjo 30 d. išreikšta valia sustabdyti turto

Civilinė byla Nr. e3K-3-302-313/2020

Kontaktai